Žemėlapis

Kupiškis (Kupiskis)

Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, už 44 km į rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra etnografijos muziejus, Kristaus žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1914 m.), kultūros centras, paštas (LT-40001), rajono centrinė ligoninė.

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, statytų XVIII– XIX amžiuje, tarp jų seniausias linų sandėlis, esantis prie pat Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės. Miesto centre Kupą kerta senasis Gedimino tiltas. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, trykšta Akmenytės šaltinis, driekiasi Kupiškio marios. Per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 skirti pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms. Miestas skirstomas į kelis mikrorajonus:

* Krantinė (daugiabučių mikrorajonas),

* Krasnava,

* Kraštiečiai (pietrytinė miesto dalis),

* Račiupėnai (nuosavųjų namų rajonas),

* Stoties rajonas,

* Zuntė (šiaurinė miesto dalis, nuosavieji namai),

* Žemaitija.

Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 km. 1975 m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas Daugpilis–Radviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias, per vakarinį aplinkkelį. Į pietus nuo miesto eina.

Žemėlapis - Kupiškis (Kupiskis)

Platuma / Ilguma : 55° 49' 60" N / 24° 58' 0" E | Laiko juosta : UTC+2:0 / UTC+3 | Valiuta : LTL | Telefonas : 370

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Esri.WorldImagery

Žemėlapis - Kupiškis

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis - Kupiškis

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis - Kupiškis

OpenStreetMap.HOT

OpenTopoMap

CartoDB.Positron

CartoDB.Voyager

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis - Kupiškis

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis - Kupiškis

Stamen.TonerLite

Šalis - Lietuvos Tarybų Respublika


Lietuvos vėliava

Lietuvos Tarybų Respublika – buvusi sovietinė respublika dabartinės Lietuvos teritorijoje, gyvavusi kelis mėnesius 1918–1919 m.

1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.

Žemėlapis - Lietuvos Tarybų Respublika